Frigeri Flavia - Menininkės

Daugybę metų mes moteris matome kaip meno objektą: paveiksluose, nuotraukose, kine. Tačiau ne tiek daug moteriškos lyties menininkų sulaukė pripažinimo. Vos prieš trisdešimt metų Niujorko gatvėse piketavo menininkių grupė klausdama ar tik nuogos moterys gali užkariauti Metropolitano muziejų. Meno istorikė Flavia Frigeri knygoje „Menininkės“ apžvelgė daugiau nei pusšimčio garsių moterų gyvenimą bei kūrybą. Ar netikėtai užklupti galėtumėte išvardinti daug moterų menininkų? Frida Kahlo, Yoko Ono, dar viena kita ir sąrašas pasibaigtų. Ar taip yra todėl, kad nėra iškilių asmenybių meno pasaulyje? Ne! Iš tiesų daugelis moterų buvo neįvertintos, o norėdamos sulaukti bent šiokio tokio pripažinimo slėpėsi po vyriškais slapyvardžiais. Viduramžiais, Baroko bei Renesanso laikais menas buvo išskirtinai tik vyrų privilegija ir tuo metu kūrusios moteris, o tokių tikrai buvo, tą darė anonimiškai. Pamažu laikai keičiasi, lygios teisės po truputį įsigali, tačiau praeityje liko daugybė pamirštų vardų, kuriuos knygoje „Menininkės“ ir iškelia Flavia Frigeri. Rašytoja žvilgtelėjo į daugiau nei penkiasdešimties menininkių gyvenimus bei kūrybą. „Menininkės“ kalba ne vien apie meno pasaulį, bet ir apie tai, kaip jis paveikė visuomenę. Išryškinamos lygios teisės, moterų galimybės. Knyga apima laikotarpį nuo šešioliktojo amžiaus iki pat šių dienų. Autorė kviečia į pažintį su nepelnytai per mažai įvertintomis moterimis. Leidinyje išvysime tokius vardus kaip Artemisia Gentileschi, Marina Abramović, Yoko Ono, Cindy Sherman, Lavinia Fontana, Julia Margaret Cameron, Georgia O‘Keeffe, Yayoi Kusama, Carolee Schneemann, Judy Chicago, Barbara Kruger ir daugelį kitų. Knyga iliustruota 85 darbais, taip pat autorė įtraukė ir reikšmingiausių moterų pasiekimų chronologiją, naudingų nuorodų, literatūros sąrašą bei meninių terminų žodyną.

Būklė-labai gera, bet truputį palankstytas galinio viršelio viršutinis kampas.