Paškus Antanas - Asmuo ir laisvė (Šviesta knyga, ne originalas)

Prieš keletą metų mano dėstytos mintys nei kiek nepaseno. Priešingai, jų svarba bus dar padidėjusi. Juk laisvės grumtynės, tylios ar rėksmingos, niekad nesibaigia. Šiandienos žmogus mat nesugrąžinamai pasuko laisvės ir savipildos keliu. Kitaip ir būti negali, nes protingojo gyvūno laisvės ir laimės troškimas, yra jo prigimties dalis. Šioje knygoje ir bandoma kritiškai analizuoti Vakarų žmogaus takus į laisvę ir laimę. Iš visų aprašytų išsilaisvinimo apraiškų pati radikaliausia bus vadinamoji psichologinė-terapinė kryptis. Jos radikalumas pasireiškia tuo, kad ji, atmesdama visas pasaulėžiūras, ideologijas ir religijas, jomis naudojai tiek ir tada, kiek ir kada jos praturtina individo patirtį. Suprantama, išlaisvinimo modelis, kurios tikslas yra padidinti individo pasitenkinimą, tėra galimas tik ekonomiškai turtingose ir techniškai pažengusiose šalyse. O skurdūs ir atsilikusios technikos kraštai griebiasi marksistinio išsilaisvinimo priemonių, nes tik jos žada neatidėliojant akmenis paversti duona. Sakoma, kad kultūra pradeda mirti, kai jos norminės institucijos nebepajėgia perduoti tokių idealų, kuriais tikėtų kultūrinis krašto elitas. Gi psichologinis-terapinis išlaisvinimas atmeta bet kokias normines doktrinas, išskyrus tik vieną-leidimą kiekvienam individui eksperimentuoti su savo gyvenimu taip, kaip jis ar ji nori. Jei taip, tuomet stipri psichologinės savipildos įtaka reikštų Vakarų kultūros mirtį. Tarp kitko, psichologinis išsilaisvinimo mentalitetas gresia ir komunistinėms Rytų santvarkoms, nes ir jos remiasi norminiais pagrindais. ..

Kadangi knyga šviesta, kai kur patepta juoda spalva (teksto neliečia).