Čepaitė Zita - Neapšviestas kelio ruožas

„Tai tarsi diptichas, susidedantis iš nelaisvės zonos istorijų ir laisvės zonos patirčių. Pastaroji susijusi su mano pačios išgyvenimais, patyrus mylimojo išdavystę. Nenorėjau to pasakoti, bet negalėjau slėpti. Kai pradėjau rašyti šią knygą, maniau, kad manoji – tada mylimos moters – patirtis bus kaip kontrastas kalėjime atsidūrusioms nelaimėlėms. Bet viskas pasisuko kitaip. Prisiverčiau apie tai prabilti. Atrasti žodžius papasakoti savo išgyvenimus buvo sunkiausia užduotis. Pasakodami apie save mes visi (turbūt?) truputį pavaidinam. Bet buvau taip priblokšta, kad galėjau rimtu veidu daryti kvailiausius dalykus. Ir elgiausi taip tikriausiai todėl, kad troškau. Nenorėjau būti sužlugdyta.“ Į autentiška intonacija pasakojamą keturiasdešimtmetės meilės, išsiskyrimo ir kančios istoriją įsiterpia Panevėžio moterų pataisos namų kalinių pasakojimai apie savus likimus. Jų gijos kontrastuodamos susisiekia su pasakotojos asmenine istorija ir paskatina ją apsispręsti keisti požiūrį į save ir savo skirtį.