Songinas Genrikas - Vilniaus krašto legendos

Genrikas Songinas gimė 1895 m. Pustynės dvare, netoli Daugpilio, kur jo tėvas buvo grafų Platerių dvaro ūkvedys. Netrukus tėvai persikėlė į Chomičius prie Eišiškių, kur pirko ūkį. G.Songinas augo gausioje dešimties vaikų šeimoje, kurių kiekvienas pasirinko skirtingą gyvenimo kelią. G.Songinas mėgo gamtą, raeitį ir knygas. Gyvendamas Vilniaus krašte, jis gerai pažinojo jo apylinkes, kaimus, miestelius, išvaikščiojo jo miškus, kur mėgdavo grybauti, o paaugęs - medžioti, išbraidžiojo pelkes ir upelius, kur žuvaudavo ir atsisėdęs ant kranto svajodavo apie Gedimino laikus. Jis mėgdavo knistis po bažnyčių archyvus, kaimynų palėpes arba mokyklų knygynėlius, ieškodamas žinių apie praeitį. Jam ji buvo gyva, tik slypinti po dulkėmis. Tėvui mirus, G.Songinas "išėjo į pasaulį". 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tapęs karininku, jis juo liko visą gyvenimą. Išeivijoj gyveno Čikagoje. Ši knyga yra per eilė metų parašyti pasakojimai. Jie nėra išgalvoti, bet girdėti iš žmonių ar atkurti, pasiremiant kur nors rastais duomenimis. Turinys: Pratarmė. Vilniaus katedra. Baltoji ragana. Vilniaus vagių karalius. Kūčių dienos medžioklė. Bernardinų vienuolyno požemiai. Jono akmuo. Blogas namas. Katedros dėmė. Gedimino kalno lobiai. Ilčiaus Kryžius. Velykinis stalas. Aplankas ir vinjetės dail. Ramintos Lapšienės.

Truputį įplyšęs tik aplanko viršus galinio viršelio pusėje.