Tolstojus levas -Ana Karenina (2 tomai)

„Ana Karenina“ – didingas kūrinys, užimantis svarbią vietą tarp visų laikų geriausios klasikos. Devyniolikto amžiaus pabaigoje istorija dalimis buvo spausdinama laikraštyje, o rusų rašytojas Levo Tolstojaus kūrinį, kurį įkvėpė tikra istorija, laikė pirmuoju savo romanu. Daugybę kartų ekranizuota knyga pateisina klasikos vardą: problemos, nagrinėjamos kūrinyje net ir šiandien neprarado aktualumo. Levas Tolstojus vysto kelias siužetines linijas ir pasakoja apie įvairius veikėjus, kurių akimis galime stebėti tuometinį Rusijos gyvenimą, įsigalėjusius visuomenės stereotipus ir normas, nagrinėti socialines problemas, kelti įvairius su tikėjimu, vertybėmis, žmogaus gyvenimu susijusius klausimus. Ana Karenina – viena pagrindinių herojų. Ji aukštuomenės dama, netikėtai susipažinusi su grafu Aleksejumi Vronskiu ir ilgainiui jį pamilusi nederama ištekėjusios moters meile. Ana pasielgia ne pagal anų laikų visuomenės taisykles – siekia skyrybų bei neslepia savo santykių su meilužiu. Tačiau tai, kas atleistina vyrams, jauną moterį sužlugdo, o iš anksto pasmerkti santykiai veda į pražūtį. Kita knygos linija pasakoja apie Konstantiną Leviną, kurį kritikai laiko paties autoriaus prototipu. Jis – meilės kančias patiriantis stambaus ūkio valdytojas, kurio pamąstymais išdėstomas Levo Tolstojaus požiūris į visuomenę ir įvairius įvykius. Romanas „Ana Karenina“ pasižymi detaliais aprašymais, daugialypiais, daugybę ydų turinčiais personažais, miesto ir kaimo, aristokratų ir paprastų žmonių kontrastais, vertybių analize. Pavydas, tikėjimas, veidmainystė, šeima, aistra, visuomenės pažanga, ryšys su žeme – temos, kurias nagrinėja autorius. Romanas – didingas devyniolikto amžiaus Rusijos portretas, liudijantis rašytojo talentą. Knyga išversta į daugybę kalbų, atsiliepimuose ją giria kritikai, skaitytojai ir kiti rašytojai. Pirmą kartą romanas buvo ekranizuotas 1911-tais metais ir iki pat šiol pasirodo naujos istorijos adaptacijos tiek kine, tiek teatre.