Monografijoje nagrinėjama priesagos -inis būdvardžių daryba, reikšmės, gramatinės ypatybės, santykis su daiktavardžio kilmininku, kitomis daiktavardžio formomis, įvardžiuotiniais būdvardžiais, įvairiais išvestiniais būdvardžiais ir kitomis sinonimiškomis formomis. Aptariama priesagos -inis būdvardžių ir jų gramatinių sinonimų vartojimo sąlygos bei polinkiai. Darbas parašytas, remiantis gausia teorine literatūra, teiginiai iliustruojami faktine medžiaga, surinkta iš mokslinės bei grožinės literatūros, publicistikos ir tarmių.
Knyga neskaityta, bet truputį patrinti viršelio kampučiai.