Filosofijos mokslų daktaro poetinis debiutas Filosofijos mokslų daktaro poetinis debiutas. Lyrinės refleksijos natūraliai apglėbia gamtovaizdžius, meilės išgyvenimus, kitus asmeniškus potyrius. Verlibrai prisodrinti apmąstymų, laiko patvirtintų aukštųjų vertybių pojūčio. Knyga skaitoma kaip žmogaus dvasios istorijos tarpsnis. Augustinas Dainys (g. 1972) Vilniaus universitete baigė filosofijos studijas ir apgynė daktaro disertaciją apie Wittgensteino ir Heideggerio kalbos sampratas. Dėsto filosofiją Lietuvos edukologijos universitete. Dar būdamas moksleivis išmaišė Lietuvos miškus, ežerus, pelkes ir su draugu sužiedavo kelis tūkstančius paukščių. Šios patirtys A. Dainį pavertė prisiekusiu gamtos metafiziku. Dauguma jo eilėraščių persmelkti lietuviškos krikščionybės dvasios, kuriai gamta yra Dievo namai. 2012 metais leidykla „Metodika“ (dabar „Sofoklis“) išleido jo filosofinį romaną „Angelofilai: trys istorijos apie sielos alchemiją“. A. Dainio poezijos lig šiol dažniausiai spausdinta „Šiaurės Atėnuose“. „Mokykla? Jos tarsi ir nėra. Nėra todėl, kad didžiuma eilėraščių yra išbaigti, nei piršto, nei plunksnos čia neprikiši. Kontekstas: tam tikra europinės kultūros dalis, muzika, poezija, tapyba, žinoma, ir filosofija – XVII–XX a. Grožis, grožio erdvė, forma, jos tobulumas, sielos ir mąstymo švara yra A. Dainio eilėraščio primatai, fundamentas. Ką dievai kam duoda! Jam, regis, to duota su kaupu, ir nereikalaukime iš jo kitokių vertybių, kitokio eilėraščio (ilgainiui jis pats jį parašys).“ – Sigitas Geda, 2008 m. spalio 3 d. Už eilėraščių rinkinį autorius apdovanotas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija.