Sizonenka Aleksandras - Balti debesys

Sūnus gauna telegramą: miršta tėvas. Naktį sūnus išvažiuoja į kaimą, kur prabėgo jo vaikystė. Kelias eina per visą Ukrainą, ir sūnus bevažiuodamas mąsto apie sunkų tėvo gyvenimą. Jis prisimena gerą, valingą, neseniai mirusią motiną. Prisimena savo vaikystę. Žmones, su kuriais tėvas gyveno ir dirbo kaime, kūrė naują gyvenimą. Važiuodamas pro miestus ir kaimus, per tylius laukus ir miškus, lenkdamas mašinas ir autobusus, jis susiduria su įvairiais žmonėmis, meiliai ir nuoširdžiai pasakoja apie juos. Apmąsto svarbiausiuosius įvykius, kurie atsitiko šalyje pastaraisiais metais, visa tai,kuo gyvena žmogus.