Antanas Andrijauskas - Neklasikinės ir postmodernistinės filosofijos metamorfozės

Monografija skirta neklasikinės (Schopenhaueris, Kierkegaardas, Nietzsche, Bergsonas) ir postmodernistinės (Barthes, Foucault, Deleuze, Guattari, Derrida, Lyotard) filosofinių idėjų analizei. Į tyrinėjimo objektų lauką įtraukiami ir svarbūs jungiantys abi minėtas tradicijas mąstytojai Freudas, Heideggeris, Sartre’as. Autorius remdamasis tekstų analize parodo, kad „me­la­gin­go“ ir „be­as­me­nio“ ra­cio­na­liz­mo kri­ti­ka, ku­rią ru­tu­lio­jo „ne­kla­si­ki­nės“ fi­lo­so­fi­jos pra­di­nin­kai, ne tik reiš­kė at­si­sa­ky­mą tra­di­ci­nių į „vi­suo­ti­nu­mą“ ir „ben­dra­reikš­miš­ku­mą“ pre­ten­duo­jan­čių kla­si­ki­nės me­ta­fi­zi­kos prin­ci­pų, bet ir ro­dė jų sie­ki­mą sa­vo fi­lo­so­fi­jos pa­ma­tu pa­da­ry­ti as­me­ny­bės eg­zis­ten­ci­ją su jos ne­pa­kar­to­ja­mu vi­di­niu pa­sau­liu. Kal­bė­da­mi apie žmo­gaus bū­ties tra­giš­ku­mą ir su­sve­ti­mė­ji­mą, neklasikinės filosofijos šalininkai sa­vo vil­tis sie­jo su in­di­vi­du­a­lia as­me­ny­bės va­lia, jos su­ge­bė­ji­mu at­skleis­ti sa­vo po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą, įgy­ven­din­ti kū­ry­bi­nes po­ten­ci­jas. Ski­ria­ma­sis šios mąs­ty­se­nos bruo­žas yra at­si­sa­ky­mas fi­lo­so­fi­nių sis­te­mų kū­ri­mo, sis­te­min­gu­mo prin­ci­po, nes žmo­gaus bū­ties sklai­da ne­su­de­ri­na­ma su sis­te­mos už­da­ru­mu. Tik­ra­sis fi­lo­so­fi­jos pa­šau­ki­mas, jų ma­ny­mu, „at­vi­ru­mas“, nuo­la­ti­nis eg­zis­ten­ci­nės tie­sos ieš­ko­ji­mas. Įtakingi postmodernistinės filosofijos kūrėjai perėmė ir savitai išplėtojo daugelį neklasikinės filosofijos principų. Jų kriticizmas buvo nukreiptas prieš dogmiškus požiūrius, ypač eurocentrizmo, totalitarizmo apraiškas, monopolizuojančias kūrybos, pasaulio suvokimo, meno tendencijas. Akivaizdu, kad postmodernizmo šalininkai keitė intelektinės veiklos stilių pačią intelektinio diskurso praktiką, jo sąvokų pasaulį, diskursui teikė daug neklasikinių bruožų, žaidybinių nuostatų, sukūrė naujas konceptualaus diskurso erdves ir įsisavino naujas filosofijos teritorijas. Šiandien tenka pripažinti, kad mąstome ir kuriame veikiami jau labai stiprios naujos postmodernios filosofijos šalininkų sukurtos kategorijų sistemos. Monografijos adresatas dvejopas: profesionalioji akademinė auditorija, studentai, dėstytojai, mokytojai, vyresniųjų klasių mokiniai ir visuomeninė aplinka, kūrybinė inteligentija. Leidinio medžiaga gali būti sėkmingai panaudojama ir edukaciniais tikslams visose aukštosiose mokyklose, kuriuose skaitomi įvairūs kultūrologiniai, filosofiniai, estetiniai, menotyriniai, literatūrologiniai kursai.